Ar garai, išsiskiriantys degalinėse papildant degalus yra labai kenksmingi?
Pagal Lietuvos standartą LST 1483 "Pavojingų medžiagų ženklai", žalia nafta, benzinas ir aviacinis kuras priskiriami pavojingų medžiagų 3 klasei (degieji skysčiai), dyzelinas ir mazutas - 9 klasei (įvairios pavojingos medžiagos ir produktai). Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1998-12-22 įsakymu Nr. 272 patvirtintas "Bendrąsias pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisykles", žalia nafta ir benzinas yra labai degios medžiagos (pavojingumo simbolis F), aviacinis kuras - degios medžiagos, o dyzelinas ir mazutas - aplinkai pavojingos medžiagos.

Nafta ir jos produktai turi charakteringą kvapą ir garuoja. Šie garai (vadinami naftos angliavandeniliais) yra degūs ir sunkesni už orą. Todėl jie gali susikaupti žemesnėse vietose, rūsiuose, tuneliuose. Žmogus pradeda jausti naftos angliavandenilių kvapą, kai ore jų koncentracija yra 0,3 mg/m3. Jei naftos angliavandenilių koncentracija ore yra didesnė negu 30000 mg/m3, gali įvykti sprogimas nuo bet kokio ugnies šaltinio (nuorūkos, trumpo elektros jungimo, kibirkšties ir kt.). Remiantis Lietuvos higienos norma HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ vienkartinė lakiųjų organinių junginių (LOJ) didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) gyvenamosios aplinkos ore yra iki 5,0 mg/m3.

Gaisro ir sprogimo atžvilgiu labiausiai pavojingas benzinas, nes jis yra labai lakus (labai garuoja). Benzino garai (lakieji organiniai junginiai) gali užsidegti, kai aplinkos temperatūra yra ne tik teigiama, bet ir neigiama (iki –18oC). Mažiausiai pavojingi - mazutas ir dyzelinas.

Be to, naftos produktai ir jų garai yra kenksmingi gyviems organizmams. Žmogus gali apsinuodyti nurijęs naftos produktų ar kvėpuodamas jų garais. Angliavandenilių garai erzina gleivinę, sukelia perštėjimą gerklėje, galvos svaigimą, girtumo%20jausmą, akių vokų paraudimą. Užsidegus naftos produktams, žmogus gali nukentėti nuo karščio ir apsinuodyti degimo produktais.

Pagrindinės galimų avarijų priežastys yra technologinės įrangos gedimai, nukrypimai nuo normalių gamybinių režimų ir žmonių klaidos. Dėl jų naftos produktai gali išsilieti į aplinką, o išsiliejusių produktų garai gali apnuodyti žmones, sprogti arba užsidegti.

Kokios pavojingos medžiagos susidaro degant naftos produktams?
Degant naftos produktams, išsiskiria degimo procesui įprasti produktai:

• Anglies monoksidas CO

• Anglies dioksidas CO2

• Azoto oksidai NOx

• Sieros dioksidas SO2

• Angliavandeniliai CH (nesudegę naftos produktų garai)

• Kietos dalelės (suodžiai)

Benzenas (benzolas) C6H6. Tai bespalvis, lakus ir degus skystis, turintis aitrų, saldoką savitą kvapą. Tai svarbus tirpiklis, naudojamas pramonėje, gaminant vaistus, plastmasę, plastiką, benziną, sintetinę gumą, dažus. Normaliomis sąlygomis tai labai greitai garuojantis skystis, todėl benzeną galima aptikti atmosferoje. Į atmosferą benzeno patenka deginant ir eksploatuojant benziną, kadangi jo yra benzino sudėtyje. Automobilių išmetamos dujos yra pagrindinis LOJ emisijų šaltinis, todėl didžiausios šių teršalų koncentracijos ore yra aptinkamos šalia intensyvaus eismo gatvių ar kelių. Benzenas žinomas kaip kancerogeninė medžiaga.

Toluenas C6H5-CH3. Dar žinomas kaip toluolas arba metilbenzenas – tai aromatinis angliavandenilis; bespalvis degus benzino kvapo skystis, naudojamas pramonėje kaip cheminė žaliava, tirpiklis, priedas degalams.

Etilbenzenas C6H5-CH2-CH3 arba C6H5-C2H5. Organinis junginys, bespalvis lakus skystis.

Ksilenas C6H4(-CH3)2, aromatinis angliavandenilis, turi tris izomerines atmainas metaksilenas (1,3-dimetilbenzenas); orto-ksilenas (1,2-dimetilbenzenas); para-ksilenas (1,4- dimetilbenzenas). Tai bespalvis, saldaus kvapo labai degus skystis. Į aplinkos orą gali patekti deginant benziną, degutą; taip pat jis susiformuoja miškų gaisrų metu. Ksilenas kaip tirpiklis naudojamas spaustuvėse, odos bei gumos perdirbimo įmonėse ir kt. Dauguma aromatinių angliavandenilių yra vertinga žaliava pramoninei lakų, dažų, tam tikrų vaistų sintezei.